Mykolo Romerio universitete (MRU) konferencijoje „Veiksmingo fizinių asmenų bankroto proceso užtikrinimas“ įžvalgomis dėl veiksmingo fizinių asmenų bankroto proceso užtikrinimo dalinosi teisėjai, advokatai, nemokumo administratoriai, MRU mokslininkai.
Konferencijos dalyviai diskutavo aktualiais fizinių asmenų bankroto proceso klausimais: fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo sąlygos, nemokumo administratoriaus vaidmuo užtikrinant veiksmingą bankroto procesą, aktuali formuojama kasacinio teismo praktika, fizinių asmenų nemokumo „turizmas“, „naujos pradžios“ suteikimas ir kiti aktualūs klausimai.
„Per dešimtmetį nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo iškelta virš 3000 fizinių asmenų bankroto bylų, daugiau nei pusė jų yra sėkmingai baigtos. Lyginant su kitomis šalimis, tai nėra daug, matyt Lietuvoje nėra labai lengva bankrutuoti. Dešimties metų įstatymo taikymo praktika, teismų praktika parodė, kad kyla daug įvairių klausimų, susijusių su šio įstatymo taikymu: dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų, turto realizavimo problemų, susijusių asmenų bankroto proceso vykdymo ir kt. Tuo tarpu teisės doktrinos darbų nėra daug, todėl sveikintinos mokslininkų ir praktikų pastangos diskutuoti šia tema, ieškoti geriausių sprendimų”, – pabrėžė MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė, sveikindama konferencijos dalyvius.
Fizinių asmenų bankroto procesas kelia nemažai klausimų tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje. Neretai probleminių klausimų kyla dėl fizinio asmens nemokumo bei nesąžiningumo nustatymo, kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo sąlygų. Pastaruoju metu teismų praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai asmenys, kurių didžioji dalis pradelstų skolų kyla iš ūkinės komercine veiklos vykdymo, siekia iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Tokiu atveju kyla klausimas, ar toks asmens (verslininko) nesąžiningumas turėtų būti aiškinamas, kaip ir asmens, kurio pradelstos skolos kyla iš vartojimo teisinių santykių. Neretai problemų kelia mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra bei turto realizavimo klausimai, ypač kai bankrutuoja susiję asmenys.
Šiuo metu Lietuvoje fizinių asmenų ir juridinių asmenų nemokumo procesai reglamentuojami skirtinguose teisės aktuose. Teismų praktikoje kyla klausimų, kaip turėtų būti suderinami fizinių ir juridinių asmenų nemokumo procesus reglamentuojantys teisės aktai, ypač tuo atveju kai fizinių asmenų bankroto proceso siekia pasinaudoti verslininkai. Kaip pažymėjo MRU Teisės mokyklos profesorė Salvija Mulevičienė, šiuo metu nemokumo procesą Lietuvoje reglamentuoja du teisės aktai, tačiau neturime vientiso požiūrio ir aiškumo, ar visais atvejais toks reguliavimas yra pagrįstas.
Konferenciją organizavo MRU Teisės mokykla kartu su partneriais: Teisėjų taryba, Nemokumo administratorių rūmais ir advokatų kontora „Sorainen“. Tai jau antroji nemokumo teisės konferencija. I-oje nemokumo teisės konferencijoje šios srities mokslininkai ir praktikai diskutavo apie veiksmingo juridinių asmenų nemokumo proceso užtikrinimo priemones.
Konferencijos vaizdo įrašas
Kęstutis Stoškus
Išorinės komunikacijos vadybininkas
Mykolo Romerio universitetas
