Plačiau apie dezinformacijos atpažinimą žiūrėkite čia.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė pastebi, kad stiprus ryšys su vaiku šiandien tampa viena svarbiausių jo saugumo priemonių: „Vaikas, kuris jaučiasi išgirstas, priimtas ir žino, kad bet kada gali kreiptis į suaugusįjį, yra kur kas atsparesnis įvairioms grėsmėms – ne tik realiame gyvenime, bet ir skaitmeninėje erdvėje. Kai vaikas žino, kad namuose gali kalbėti apie viską, gerokai sumažėja tikimybė, kad atsakymų jis ieškos vien socialiniuose tinkluose ar nepatikimuose informacijos šaltiniuose.“

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis atkreipia dėmesį, kad kova dėl jaunųjų protų vyksta nuolat: „Informacinėje erdvėje veikiantys propagandos skleidėjai siekia auginti tokį jaunuolį, kuris būtų nusivylęs savo valstybe, galvotų, kad mes esame maži ir nieko negalime. O kalbant apie platesnę Vakarų auditoriją, tai siekis yra skaldyti žmones, sukelti nepasitikėjimą, kuris vėliau ves į nebendradarbiacvimą.“

Anot Lietuvos Kariuomenės, propagandos naudojimas vaikų ir jaunimo tarpe – ne atsitiktinumas. Jauni žmonės tampa viena svarbiausių auditorijų, nes didelę dalį informacijos jie gauna socialiniuose tinkluose.

Propagandos tikslas – įbauginti ir kelti sumaištį

Vaiko teisių gynėjų forume pranešimą skaitęs Lietuvos kariuomenės atstovas T. Čeponis pabrėžia, kad propaganda šiandien retai atrodo taip, kaip esame įpratę ją įsivaizduoti. Ji nebūtinai pateikiama kaip akivaizdus melas. Dažnai ji slepiasi po emocingais vaizdo įrašais, tariamų ekspertų komentarais ar sensacingomis istorijomis.

O viena dažniausiai naudojamų priemonių yra bauginimas. Specialistų teigimu, baimė išlieka viena veiksmingiausių propagandos technikų, nes ji silpnina gebėjimą racionaliai vertinti informaciją ir skatina priimti impulsyvius sprendimus. Tokiu būdu siekiama mažinti pasitikėjimą, didinti nerimą ir formuoti įsitikinimą, kad situacija yra beviltiška.

Dar viena propagandos ypatybė – prieštaringų žinučių gausa. Lietuvos kariuomenės analitikai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad propagandinės žinutės dažnai prieštarauja viena kitai. Jų tikslas nebūtinai yra įtikinti viena konkrečia versija. Kartais svarbiausia tampa sukelti sumaištį, kad žmogus apskritai nebežinotų, kuo galima tikėti.

„Mes pasirūpiname, ar vaikas yra apsirengęs, ar pavalgęs, ar saugus, bet kas yra jo galvoje ir širdyje daug sunkiau patikrinti ir pasirūpinti. Kažin, ar galime pasitikėti kariu, kurio galvoje yra ne mūsų valstybės naratyvas. Lygiai taip pat blogai, kai mūsų jaunosios kartos galvose ir širdyse yra ne mūsų valstybei palanki informacija“, – pastebi T. Čeponis.

Svarbiausias įgūdis – kritinis mąstymas

Būtent todėl kritinis mąstymas šiandien tampa vienu svarbiausių vaikų įgūdžių. Vaikai turėtų gebėti atpažinti emocijomis grįstas žinutes, patikrinti informacijos šaltinį, ieškoti papildomų faktų ir suprasti, kad didelis patiktukų ar pasidalijimų skaičius dar nereiškia, jog informacija yra patikima.

Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad atsparumas propagandai prasideda šeimoje. Tėvams verta domėtis, kokį turinį vaikai mato socialiniuose tinkluose, su kuo bendrauja, kokius informacijos šaltinius renkasi. Ne mažiau svarbu kurti aplinką, kurioje vaikas nebijotų užduoti klausimų ir kalbėti apie internete matomą informaciją.

Ką skelbiame internete, gali tapti įrankiu kitų rankose

Be to, socialiniuose tinkluose svarbu ne tik gebėti atpažinti melagingą informaciją, bet ir atsakingai vertinti savo pačių kuriamą turinį. Vaiko teisių gynėjai primena, kad kiekvienas įrašas, nuotrauka ar vaizdo įrašas tampa skaitmeninio pėdsako dalimi, o internete paskelbta informacija gali būti panaudota visai kitame kontekste, nei buvo numatyta iš pradžių.

Propagandos ir dezinformacijos kūrėjai dažnai pasitelkia viešai prieinamą informaciją, ištraukdami atskiras citatas, nuotraukas ar vaizdo įrašų fragmentus ir suteikdami jiems naują prasmę. Todėl prieš dalijantis turiniu verta sustoti ir pasvarstyti, ar ši informacija yra tiksli, ar ji nekursto neapykantos ir susipriešinimo, ar neatskleidžia pernelyg daug asmeninių duomenų ir ar negalėtų būti panaudota siekiant manipuliuoti kitais.

„Atsakingas elgesys internete prasideda nuo supratimo, kad socialiniai tinklai nėra privati erdvė, o gebėjimas atsakingai viešinti informaciją šiandien tampa ne mažiau svarbus nei gebėjimas ją atsirinkti“, – sako vaiko teisių gynėjų vadovė I. Skuodienė.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija