Kai paskutinį kartą sėdantis į taksi, autobusą ar artimojo automobilį nesisegėte saugos diržo, ar susimastėte apie tai, kad avarijos atveju saugos diržas gali išgelbėti ne tik jus, bet ir prieš jus sėdinčius keleivius. Gale saugos diržo neprisisegęs keleivis ne tik gali lengvai iškristi pro priekinį, galinį ar šoninį stiklą, bet ir visai netikėtai mirtinai sužaloti priekyje sėdintį. Staigaus stabdymo metu gale diržo nesegintis keleivis blokšis į prieš esantį nuo 45 iki 150 kartų stipresne jėga, ir tai tik jei neprisisegusysis yra vaikas.
Priekinėje automobilio sėdynėje sėdintys keleiviai dažniausiai segasi saugos diržus lygiai taip pat kaip ir vairuotojai. Tačiau gale sėdintys dažnai net nesusimąsto apie tai, kad, staigiai stabdant ar įvykus avarinei situacijai, jie ne tik gali sunkiai susižeisti patys, bet taip pat gali sužeisti ir priekyje vykstančius žmones. Dar 2013 m. šalyje vienos iš draudimo bendrovių atliktos apklausos rezultatai rodo, kad tik trečdalis automobilių keleivių, kurie važiuoja ant galinių sėdynių, segasi saugos diržus. Beveik pusė apklaustųjų nurodo, kad jie niekada nesisega saugos diržų sėdėdami automobilio gale, o 22 proc. teigia, jog sėdėdami gale segasi tik retais atvejais.
„Dažniausi keleivių pasiteisinimai, kodėl jie neužsisega saugos diržų yra dėl skubėjimo, trumpų važiavimo atkarpų, dėl to, kad diržai varžo ar keleiviai paprasčiausiai juos pamiršta užsisegti. Kiti įsitikinę, jog saugos diržo nesegėjimas gali išgelbėti gyvybę ir, kad oro pagalvės gali pakeisti saugos diržus”, – sako Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius Laurynas Jovaišas.
Pareigūno teigimu, faktas, kad saugos diržai gali išgelbėti ne tik keleivius, važiuojančius gale, bet ir apsaugoti nuo mirtinų sužalojimų priekyje sėdintį keleivį ar vairuotoją, nenuginčijamas ir pateikia labai iliustratyvų pavyzdį: staigaus sustojimo metu, įvykus susidūrimui, vaiko „smūgio svoris“ (“crash weight“) išauga dramatiškai. Pavyzdžiui, važiuojant 48 km/h greičiu ir susidūrus automobiliams, neprisisegęs vaikas blokšis maždaug 45 kartais didesne jėga, priklausomai nuo to į kokį daiktą rėšis. Važiuojant 67 km/h greičiu ši jėga išauga nuo 75 iki 150 kartų. Taigi jei paverstume viską skaičiais – 27 kg sveriantis vaikas, kuris sėdi už vairuotojo, važiuojant 67 km/h greičiu, gali į jį rėžtis „smūgio svoriu“, siekiančiu nuo 2,000 iki 4,000 kilogramų – o tai prilygsta dramblio svoriui.
Užsienio patirtis rodo, kad efektyviausia priemonė, jog eismo dalyviai segėtų saugos diržus, yra baudų dydis bei jų neišvengiamumas.
„Baudos už diržų nesegėjimą Jungtinėje Karalystėje siekia nuo 500 svarų ir skiriami baudos taškai. Vairuotojas, kuris pats nesegi saugos diržo ar veža keleivius, jaunesnius nei 14 metų, gali gauti 500 svarų sterlingų baudą ir tris baudos taškus, o keleiviai, vyresni nei 14 metų, važiuodami neprisisegę gali gauti 500 svarų baudą ir 2 baudos taškus. Jungtinėje Karalystėje įstatymas numato visiems 14 metų ir vyresniems keleiviams segėti saugos diržą, jei šis yra įrengtas transporto priemonėje”, – apie kitų šalių patirtį sako ekspertas.
Anot jo, Kelių transporto instituto (dabartinės Transporto kompetencijos agentūros) 2014-aisiais atliktas tyrimas atskleidžia, kad tai, ar keleivis užsisegs saugos diržą labiausiai irgi lemia baudos bei jų išvengimo galimybės nebuvimas. Taip pat ne mažiau svarbi yra visuomenėje susiklosčiusi norma saugos diržų segėjimo atžvilgiu bei vairuotojo elgesys – keleiviai labiau linkę užsisegti saugos diržą, kai jį segi ir tai padaryti paragina pats automobilio vairuotojas.
Irmantas Kuzas
Strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas
