Vidutiniškai kiekvienas žmogus išmeta beveik 37 kg drabužių per metus, rodo JAV atliktas tyrimas. Greitoji mada palieka didelį taršos pėdsaką Žemėje – drabužiams pagaminti naudojami milžiniški gamtinių išteklių kiekiai, o vėliau taip mylėtas garderobas atsiduria sąvartynuose, kuriuose nesuyra kelis šimtus metų. Kokių tvarių sprendimų gali imtis kiekvienas, siekdamas sumažinti greitosios mados vartojimą, pasakoja „Ekonovus“ „Tvarumo akademijos“ vadovė Renata Kaškonienė.
„Buvom įpratę sakyti, kad tvarumas – ateitis, tačiau jis yra ypač aktualus šiandieniniame pasaulyje. Ši sritis įvairiais aspektais paliečia kiekvieną – klimato kaita, kraštovaizdžio pokyčiai yra tik maža dalis vartotojiškumo pasekmių. Tvarumu rūpintis svarbu vien todėl, kad Žemėje būtų gera gyventi, toks gyvenimo būdas yra jau tapęs daugelio iš mūsų kasdienybe. Kartais to net nepastebėdami prisijungiame prie įvairių iniciatyvų, pradedame naudoti tam tikrus prietaisus, net nesuprasdami, kad socialiai atsakingas verslas taip ne tik pats įgyvendina savo tvarumo idėjas, bet jas skleidžia ir aplinkiniams“, – pasakoja R. Kaškonienė.
Anot jos, didelę dalį išmetamų atliekų sudaro greitoji mada, todėl, norint prisidėti prie taršos mažinimo, vertėtų atkreipti dėmesį į savo vartojimo įpročius. Ekspertė pataria rinktis kuo mažiau greitosios mados produktų.
Greitosios mados drabužiai atsiduria sąvartynuose
Greitoji mada dažnai pasižymi mažiau kainuojančiais, tačiau madingais ir paklausiais drabužiais. Natūralu, kad toks produktas sulaukia didelio populiarumo ir yra perkamas. Deja, tokie rūbai dažnai būna nekokybiški, greitai nusidėvintys ir išeinantys iš mados, todėl neilgai trukus atsiduria sąvartynuose.
„Greitosios mados drabužiams pagaminti naudojami ypač dideli kiekiai gamtinių išteklių, darbuotojai ne visada dirba sąžiningomis sąlygomis, o tokios sintetinės medžiagos skalbimo metu į vandenį skleidžiamas mikroplastikas, kuris patenka į vandenynus, o vėliau ir į mūsų maistą. Kadangi orientuojamasi į trumpalaikes mados tendencijas, parduotuvėse žaibišku greičiu keičiamos drabužių kolekcijos, o senosios atsiduria sąvartynuose“, – aiškina „Tvarumo akademijos“ vadovė.
Pasak jos, kiekvienas žmogus, neinvestuodamas didelės sumos, gali prisidėti prie tvarumo, tereikia peržiūrėti savo įpročius. R. Kaškonienė sako, kad tvarus gyvenimo būdas turėtų prasidėti nuo klausimo – kaip išnaudoti tai, ką jau turiu, nieko papildomai neįsigyjant.
Tinkamai rūpinkitės turimais drabužiais
„Tvarumo akademijos“ vadovė pripažįsta, kad gyventi tvariai šiais laikais yra paprasta – tvarūs drabužiai ir gyvenimo būdas tampa madingi. Anot jos, pirmiausia reikėtų tinkamai rūpintis turimais drabužiais, kad jie tarnautų kuo ilgiau ir nereikėtų pirkti naujų.
„Svarbu dėmesingai prižiūrėti drabužius nuo pat įsigijimo pradžios ir stengtis, kad jie nugyventų kuo ilgesnį gyvenimą. Nusibodus rūbui, jį galima atnaujinti, parduoti ar padovanoti, sudėvėtus ir nebetinkamus naudotis – paversti šluostėmis, maišeliais ar kitais namų apyvokos daiktais“, – pataria R. Kaškonienė.
Anot jos, reikėtų atkreipti dėmesį ir į naudojamos buitinės technikos prietaisus bei pasidomėti, kaip juos naudoti, kad pavyktų kuo daugiau prisidėti prie tvarių sprendimų įgyvendinimo.
„Verta atsižvelgti ir į naujas technologijas – dažnai jos leidžia taupyti vandenį, elektros energiją, padeda saugoti skalbiamus drabužius. Naujos skalbimo mašinos turi ir mikroplastiko filtrus, kurie padeda sumažinti jo kiekį vandenyje. Kuriami aplinkai draugiškesni prietaisai ateityje leis sumažinti ne tik išlaidas komunaliniams mokesčiams, bet ir bus tvaresni bei tarnaus ilgiau“, – aiškina ekspertė.
Puikiu aplinkai draugišku buitinės technikos pavyzdžiu galėtų būti „Samsung“ išmani skalbyklė su „EcoBubble“ sistema. Ši technologija skalbimo metu sukuria mažus burbuliukus, kurie pašalina daugiau nešvarumų skalbiant žemoje temperatūroje, taip tausoja drabužio audinį ir mažina į vandenį išskiriamo mikroplastiko kiekį. Lygiai taip pat „Airdresser“ drabužių priežiūros sistema, padedanti palaikyti garderobo švarą tarp skalbimų, iš audinio pašalina nemalonius kvapus, kad drabužis galėtų būti neskalbiamas ilgesnį laiką. Taip ne tik taupomas vanduo, bet ir labiau saugoma gamta.
Naują rūbą rinkitės atsakingai
Vis dėlto, nusprendus atsinaujinti spintos turinį, „Tvarumo akademijos“ vadovė pataria gerai apgalvoti, ar naujo daikto tikrai reikia. Jei atsakymas teigiamas, ekspertė rekomenduoja daugiau dėmesio skirti drabužio pasirinkimui.
„Svarbu, kad drabužio dizainas būtų ilgaamžis ir tinkamas ne vienam sezonui, taip pat reikėtų rinktis kokybiško audinio drabužius ir atkreipti dėmesį į gamintojo veiklą (ar jis moka sąžiningą darbo užmokestį, yra socialiai atsakingas), ieškoti rūbo iš antrų rankų ar formuoti spintos kapsulę – kai visi turimi drabužiai dera tarpusavyje“, – pasakoja R. Kaškonienė.
Anot pašnekovės, svarbu neįsprausti savęs į rėmus ir nemanyti, kad tvarus gyvenimas – nuobodus ir ribotas. Gyvenant tvariai galima pasitelkti fantaziją ir, norint atnaujinti drabužį, rinktis aksesuarus ar mainytis rūbais su kitais žmonėmis.
„Svarbiausia – nebijoti gyventi ne iki galo tvariai – net ir įsigiję greitos mados drabužį, nepeikite savęs. Tokiu atveju reikėtų stengtis jį dėvėti kuo ilgiau, tinkamai prižiūrėti ir suprasti ne tik kainą, užrašytą etiketėje, bet ir gamybos proceso. Šiais laikais tvarumas yra gyvenimo būdas, kuris prasideda nuo kasdienių įpročių, o baigiasi tvarios darbo aplinkos kūrimu“, – sako R. Kaškonienė.
Liga Bite
„Samsung Electronics Baltics”
