12.1 C
Kupiškis
2024 / 03 / 28

Dviratininkų ir automobilių susidūrimai – kokiais atvejais gali tekti patuštinti kišenes?

Ar jau skaitėte?

Atėjęs pavasaris vis dažniau suteikia progų pasidžiaugti saule, o kartu dažnam primena apie kantriai naujo sezono per žiemą laukusį dviratį. Dviratininkai masiškai į miestų gatves išriedėti turėtų jau visai netrukus, o ekologišką ir sveikatai naudingesnį keliavimo būdą atrandant vis daugiau lietuvių, šiemet dviračių entuziastų gretos greičiausiai bus dar platesnės. Vis tik daugiau ir įvairesnių eismo dalyvių gatvėse kartu reiškia ir daugiau pavojų, vienas kurių – dviratininkų ir automobilių susidūrimai.

- Reklama -

Vien per pirmąjį šių metų mėnesį Kelių policijos tarnyba fiksavo 10 automobilių ir dviračių susidūrimo atvejų, o per visus praėjusius metus tokių eismo įvykių fiksuota 257. Žinoma, šiuos rodiklius gausiai papildytų ir daugybė smulkesnių eismo įvykių, kai dviratininkai kliudo ir neženkliai apgadina automobilius, tačiau policija tokiais atvejais dažnai nekviečiama, tad ir statistikoje šie atvejai neatsispindi.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas patvirtina, kad atvejų, kai dviračių vairuotojai apgadina kitas transporto priemones, daugėja, o dar labai dažnai tokiose situacijose nežino kaip elgtis nei kaltininkas, nei nukentėjusioji pusė.

„Dviratis, kaip transporto ir aktyvaus laisvalaikio priemonė, Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai populiarėja. Be to, kintant klimatui, dviračių sezonas ilgėja. Taigi ir fiksuojamų incidentų daugėja. Daugeliu atvejų susidūrimų su dviračiais kaltininkai būna automobilių vairuotojai, tačiau vis daugiau ir tokių įvykių, kai dviratininkai apibraižo, įlenkia ar kitaip apgadina važiuojančias ir stovinčias transporto priemones“, – pažymi R. Bieliauskas.

Anot draudikų eksperto, kiekvienas toks susidūrimas traktuojamas kaip eismo įvykis, dėl to kaltininkui tenka tokios pat pareigos, kaip ir susidūrus automobiliams. Skirtumas tas, kad automobilių vairuotojai privalo draustis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tad dėl nuostolių nukentėjusiajam atlyginimo jie gali būti ramūs. Šiuo atveju dviratininkams draustis nėra privalu.

„Kai avarijos kaltininkas yra automobilio vairuotojas, jo draudimo bendrovė atlygina dviratininkui padarytą žalą. Ji gali siekti nuo kelių šimtų iki dešimčių ar net šimtų tūkstančių, jei eismo įvykyje rimtai nukenčia žmonės. Kai nuostolių pridaro dviratininkas, pareiga juos atlyginti dažnai tenka jam pačiam. Tiesa, dviratininkas gali būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu – tada žalos atlyginimu rūpinasi draudikai“, – sako R. Bieliauskas.

- Reklama -

R. Bieliausko teigimu, nuo dviratininko nukentėjusio automobilio savininkui rūpesčių gali kilti mažiau, jei jis savo transporto priemonę yra apdraudęs Kasko draudimu. Tokiu atveju nuostolius jam atlygina draudikai, kurie regreso tvarka žalą vėliau išieško iš eismo įvykio kaltininko. To gali ir neprireikti, nes dviratininkas gali geranoriškai sutikti žalą nukentėjusiajam atlyginti pats.

„Nuostoliai, kuriuos dviratininkai padaro automobilių savininkams, paprastai siekia kelis šimtus ar tūkstančius eurų. Tipiniai dviratininkų padaromi apgadinimai – automobilio kėbulo apibraižymas ar įlenkimas, veidrodėlių nulaužimas, sudaužymas, kitų kėbulo detalių apgadinimas, stiklų įskėlimas. Bene didžiausi nuostoliai padaromi, kai išdaužiami naujų automobilių žibintai“, – pažymi R. Bieliauskas.

Anot draudikų atstovo, dviratininkai vis dažniau siekia išvengti rizikų dėl galimų nuostolių ir draudžiasi dviratininko draudimu. Šis draudimas apima ne tik dviratininko civilinę atsakomybę (taigi atlygina trečiosioms šalims važinėjant dviračiu padarytus nuostolius), bet ir kompensuoja žalą dviračio vagystės atveju, o taip pat atlygina gydymo išlaidas, kai važinėjant dviračiu patiriamos traumos.

R. Bieliauskas pažymi, kad įvykus eismo įvykiui, kuriame dalyvauja dviratininkas, kaip ir kitais atvejais, reikėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją kuo tiksliau nurodant įvykio aplinkybes. Visuomet patartina užfiksuoti ir vaizdinius įrodymus – nufotografuoti ar nufilmuoti apgadinimus, transportų priemonių pozicijas. Jei dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, anot R. Bieliausko, reikėtų kviesti policiją. Eismo įvykio dalyviams taip pat, kaip įmanoma greičiau, reikėtų kreiptis į savo draudimo bendroves, kurios rūpinsis žalos administravimo procesu.

Draudikų atstovas pabrėžia, kad jokiu atveju nederėtų iš eismo įvykio vietos paprasčiausiai pasišalinti, net, jei padaryti transporto priemonės apgadinimai atrodo nežymūs. Dėl to gali kilti rimtų nemalonumų. KET už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos numato baudą nuo 600 iki 1500 eurų.

Jolanta Karpuškienė,
draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė

TOP naujienos

Vasario 16-ąją – sveikinimai Lietuvai iš viso pasaulio

Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir visus šalies žmones sveikina užsienio šalių vadovai. Sveikinimuose Lietuvai ir lietuvių...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau...

Moliūgo išskobimas bus vieni niekai – tereikia visų pirma panaudoti ne šaukštą, o kitą virtuvės įrankį

Juokingi ar baisūs, su veido išraiškomis ar įdomiais ornamentais – yra daugybė idėjų, ką išpjaustyti moliūguose, kad jie papuoštų namus ir sukurtų rudenišką nuotaiką....

Naminio jogurto receptas, kurį privalote išbandyti: prireiks vos dviejų ingredientų, puikiai tiks marinuojant mėsą

Ar žinojote, kad jogurtą pasigaminti galite ir patys namuose? Šį daugelio pamėgtą produktą paruošti – paprasta ir pigu, mat jam pagaminti pririks vos dviejų...

D. Filmanavičiūtė: Velykos – metas išbandyti jėgas saldžių kepinių rungtynėse

Velykos – tai metas sustoti, pasigrožėti atgyjančia gamta, bet ir prisiminti gardžiausias šios šventės tradicijas. Neabejotinai, vieni svarbiausių šios šventės atributų, tai įvairiausi pyragai, tortai, šakočiai ir skruzdėlynai bei kiti saldumynai, priverčiantys drebėti net...

Žvejyba ant ledo: ką reikia žinoti žvejams?

Šaltiems orams nesitraukiant ant ežerų, upių, tvenkinių, marių formuojasi ledas, viliojantis poledinės žūklės mėgėjus. Aplinkos ministerija primena žvejams, kaip saugiai elgtis žvejojant ant užšalusių vandens telkinių ir įspėja, kad bereikalinga rizika gali būti pražūtinga. Mėgėjų...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS