Prasidėjus vasaros atostogoms, tėveliai dažnai sunerimsta, kuo ir kaip reikėtų užimti savo vaikus, norint, kad jie viso laiko nepraleistų prie telefono ar kompiuterio ekrano. „Jeigu per mokslo metus šeimoje nebuvo taisyklių apie naudojimąsi ekranais, atėjus atostogoms, dalis tėvelių bandydami atitraukti vaiką nuo ekrano gali susidurti ir su konfliktinėmis situacijomis. Norint jų išvengti, svarbiausia, susitarti, ką, kiek laiko ir kada galima naudoti bei pasiūlyti kitų prasmingų veiklų drauge“, – teigia Vilniaus kolegijos (VIKO) Edukologijos katedros vedėja Lina Pečiulienė.
Su tėvų pagalba, laikas prie ekranų gali būti praleistas ir naudingai, teigia ekspertė.
„Paprašykite vaiko sumaketuoti šeimos nuotrauką taip, kad joje esantys žmonės atsidurtų nebe prie jūros, o sodyboje. Pasiūlykite vaikui parengti kvietimą draugams į šeimos šventę – taip jis ne tik lavins savo kompiuterinius įgūdžius, bet ir jausis svarbus bei vertingas. Galimybių ugdyti įvairias kompetencijas – gausybė, svarbu, kad ekranai netaptų vienintele ar pagrindine laiko užimtumo priemone“, – pasakoja VIKO edukologijos ekspertė.
Vis dėlto, edukologė pabrėžia, jog kaip ir visose kitose gyvenimo srityse, taip ir kalbant apie vaikų laiką prie ekranų, svarbu nurodyti aiškias taisykles bei jų laikytis: „Jei buvo sutarta, kad šiandien prie kompiuterio galima praleisti vieną valandą, svarbu, kad tėveliai stebėtų laiką ir nepamirštų vaikui priminti, jog liko 15 ar 10 minučių.“
„Padėti gali laikmačio naudojimas, nes tada jau ne mama, ne tėtis pasako, kad baigėsi laikas, o laikmatis. Telefonai turi specialias programėles, ribojančias laiką. Taip pat tėveliai turėtų nepamiršti, kad būtent jų pareiga yra apsaugoti vaiką nuo netinkamo ir net kenkiančio turinio internete, kuris jiems yra lengvai prieinamas. Būdų, kaip tai padaryti, nestinga – tai įvairios programėlės, tėvų kontroliuojamos paskyros“ , – sako L. Pečiulienė.
Nebandykite ekranų anuliuoti stovyklomis
Neretai tėveliai vaiką atitraukti nuo ekranų bando apkraudami jį kitomis papildomomis veiklomis – stovyklomis, būreliais, kelionėmis, ilgais vizitais pas senelius ar artimuosius. Anot edukologės, deja, bet kad ir kokios vertingos šios veiklos beatrodytų, per didelis jų kiekis tikrai nepadės vaiko atostogų paversti prasmingesnėmis: „Viskam turi būti saikas – ne tik ekranams, bet ir stovykloms ar kitoms suplanuotoms veikloms“, – teigia L. Pečiulienė.
Jei turite galimybę leisti vaiką į stovyklą, geriau išsirinkite vieną, o ne kelias, pataria ekspertė. Tai padarykite kartu. Atsižvelkite į tai, kas vaikui įdomu, ką naujo jis pats nori išbandyti. Stovykla nebūtinai turi būti susijusi su veiklomis, kuriomis papildomai jūsų atžala užsiima mokslo metais.
„Vasara puikus metas leisti vaikui išbandyti ką nors naujo drauge su tėvais. Jei vaikas nemoka važiuoti dviračiu, riedučiais ar riedlente, jei nemoka plaukti, atostogos – pats tinkamiausias laikas šių įgūdžių ugdymui. Ir tam nereikia vaiko leisti į specialią vasaros stovyklą“, – pataria L. Pečiulienė.
Užsiimkite veiklomis drauge
Maisto gaminimas, namų ruošos darbai, knygų skaitymas, pasivaikščiojimai parke, kelionės į parduotuvę, judrūs žaidimai lauke ir stalo žaidimai – paprastos, bet ryšį tarp tėvų ir jų atžalų stiprinančios veiklos, kurios vaikus neretai gali sudominti labiau nei ekranai, teigia edukologijos ekspertė.
„Kartais net ir patys mažiausi dalykai padaro stebuklus. Tarkime, kartu paruošti pusryčiai ar vakarienė iš dar vieno namų ruošos darbo gali tapti nuoširdžiu pokalbiu, padėsiančiu geriau suprasti vaiką ir jam pasijausti svarbiu šeimos nariu“, – teigia L. Pečiulienė.
Tam, kad atostogų metu vaikas tinkamai pasiruoštų artėjantiems mokslo metams, ekspertė siūlo vasarą išnaudoti ne akademinių žinių gilinimui, o kokybiškam poilsiui, šeimos ryšių stiprinimui, vaiko savęs pažinimui ir jam reikšmingų gebėjimų ugdymui.
„Pasitaiko vis daugiau atvejų, kai net ir aukštais balais mokyklas baigę, prestižines specialybes įgiję žmonės nežino, kas jie yra, kokios jų stipriosios pusės, ką jie nori veikti gyvenime. Kartais net susergama depresija. Pasirodo, jog galima ir turėti pakankamai žinių, ir žinoti, kaip jas taikyti, bet vis tiek nenorėti to daryti arba nejausti, kad tai, ką darai yra prasminga ir tave džiugina“, – pastebi L. Pečiulienė.
To priežastis – prasmės atliekamoje veikloje nematymas. Anot ekspertės, taip nutinka, kai žmonės per menkai pažįsta save, kai jų studijų ir karjeros pasirinkimus nulemia ne jų pačių norai, o jo artimųjų, pavyzdžiui, tėvų lūkesčiai.
„Mes dažnai pamirštame, kad ir šiuolaikiniams vaikams svarbiausia – prasmė. Jie noriai išbando naujus dalykus ir mokosi tada, kai mato prasmę, kai tiki, jog gali pasiekti sėkmę. Šis pasitikėjimo savo jėgomis jausmas kyla iš vaiko ir tėvų ryšio. Itin svarbu dar ankstyvoje vaikystėje padėti vaikams atrasti juos džiuginančius dalykus ir skatinti ugdytis atitinkamus gebėjimus. Taip vaikai galės jaustis mylimi tokie, kokie yra, pasitikės savo jėgomis ir, net neabejoju, pasieks sėkmę tiek mokykloje, tiek asmeniniame gyvenime“, – sako L. Pečiulienė.
Kaip padėti vaikui atrasti jį džiuginančią prasmingą veiklą? Ekspertė atsako: „Neapribokite vaiko keliais galimais veiklų pasirinkimais, nepaverskite jo savo pačių nerealizuotų lūkesčių pildytojais, nesivadovaukite stereotipais. Jei jūsų sūnus ar dukra nori pabandyti kepti pyragus – tebūnie. Jei nori padėti tėčiui remontuojant automobilį – pirmyn. Tikiu, kad visi vaikai turi savo kryptį. Tėvams svarbiausia padėti jos neprarasti.“
