Nors praėjusieji 2020-ieji ir įėjo į istoriją kaip pandeminiai, Vilnius pernai ir toliau augo – per 2020 metus sostinėje gyvenamą vietą deklaravo dar 10 tūkst. naujų vilniečių, tad Naujuosius sostinėje pasitiko jau daugiau kaip 588 tūkst. vilniečių. Ką atnešė praėję metai sostinės gyventojams – kiek gimė naujųjų vilniečių, kokie reti vardai stebino ir kokias naujas tendencijas pastebėjo Civilinės metrikacijos skyrius?
Naujagimių – daugiau kaip 6 tūkstančiai
Karantinų pažymėtais metais gimė 6332 mažieji vilniečiai iš kurių, Registro centro duomenimis, berniukų – net 5017, mergaičių – 4813. Dar 3536 vaikų gimė užsienyje, bet buvo registruoti Vilniuje. Duomenys rodo, kad šiemet gimusių vaikų skaičius nedaug mažesnis, nei pernai: 2019 m. sostinėje iš viso gimė 6540 mažųjų vilniečių, dar 4288 įregistruoti vaikai gimė užsienio šalyse. Berniukų ir mergaičių skaičius užpernai beveik nesiskyrė – 2019 m. buvo įregistruoti 5447 berniukai ir 5381 mergaitė.
2020 m. – vizualiai gražus skaičius, turintis net du dvejetus. Kiek kitokiais dvejetais pernai galėjo džiaugtis net 109 šeimos, kurios iškart susilaukė dviejų vaikučių. Gimė ir dvi poros trynukų.
Populiariausi vilniečių vardai mergaitėms pernai: Amelija, Sofija, Emilija, Lėja, Gabrielė, Marija ir Liepa. Berniukų – Benas, Lukas, Markas, Jokūbas, Dominykas, Matas ir Augustas. Pasitaikė ir retesnių vardų – pernai pasaulį išvydo Perkūnija, Girija, Elektra, Gudrūna, Epika, Sidabrė, Elarija, Lyja. Originalumu išsiskyrė ir berniukų vardai: Gūsis, Gojus, Ūkas, Nauris, Arendas, Kanutas, Džiugimantas.
N24.lt – NAUJAS!
„Pastebėjome, kad neretai tėveliai vardus duoda panašius į savo, ar vyresnių brolių, sesių, pvz., Tomas ir Toma. Pasitaiko daug atvejų, kai visos šeimos vardai prasideda ta pačia raide. Populiarėja gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas“, – pastebėtas subtilybes komentavo savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.
Tuoktasi ir Universiteto salėje
2020 metais Vilniaus mieste įregistruota 4800 santuokos, iš jų Vilniaus mieste susituokė 2306 poros, bažnyčiose amžiną meilę prisiekė 899 naujos šeimos. Vienas vilnietis pernai atšoko jau šeštąsias savo vestuves!
Tuoktasi ir užsienyje – tokių porų pernai buvo net 1595. Iš 2306 sostinėje susituokusių porų, 237 poros tuokėsi jų pačių pasirinktose miesto erdvės.
Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams šiemet labiausiai įstrigo naujai pasirinktos vietos Energetikos ir technikos muziejuje, Miesto laboratorijos salėje, Neries kairiajame krante – tarp Vilnios ir Mindaugo tilto, K. Sirvydo skvere, Sapiegų technikos parke ar ne Universiteto salėje.
Daugiausia santuokų buvo įregistruota Vilniaus miesto rotušėje, Botanikos sode, Verkių rūmuose, labai dažnas pasirinkimas – viešbučių, restoranų terasos, salės.
„Tokių ceremonijų metu būna ypatingai gražu, jeigu jaunieji pasirūpina vietos dekoracijomis. Yra tekę kolegei tuokti salėje, kuri skendėjo žvakių šviesoje. Nedaugelis porų renkasi išsakyti originalius, savo sukurtus įžadus vienas kitam, bet jeigu jau pasiryžta – būna labai ypatinga ir jautru“, – pasakojo J. Kuzmienė.
Registruojamos santuokos ir su užsienio valstybių piliečiais. Dažniausiai – su Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos piliečiais, taip pat nemažai santuokų registruojama su JAV, Norvegijos, Danijos, JK piliečiais. Pavieniais atvejais tuoktasi su Indonezijos, Taivano, Nigerijos, Pakistano, Indijos, Afganistano, Brazilijos, Čilės, Kubos piliečiais.
Vestuvių diena – ypatinga ir jaudinanti, o neretai nutinka ir kuriozinių situacijų. Kaip pasakoja J. Kuzmienė, daugiausiai tokių pasitaiko išvykstamų ceremonijų metu.
„Yra buvę atvejų, kad pradėjus sveikinti porą, įsijungė garso aparatūra, leisdama trikdžių garsus, ir pusę ceremonijos niekaip nepavyko jos atjungti. Kartą teko ilgai laukti liudininkų, nes jie nesurado jaunųjų pasirinktos santuokos vietos. Yra buvę, kad jaunoji pamiršo gėlių puokštę ir nesutiko tuoktis tol, kol jos neatvežė. Kita šypseną susirinkusiems kėlusi situacija nutiko pernai – santuokos registravimo metu vienam iš jaunųjų suskambo telefonas, jis atsiliepęs pasakė, jog dabar tuokiasi, todėl negali kalbėti“, – pasakojo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, taip pat prisiminusi dažną situaciją, kai jaunosios paklaustos, ar sutinka tekėti, mėgstančios atsakyti, kad nežino ir turinčios pagalvoti, bet po pauzės – sutinka.
Vestuvės karantino metu
Nenuostabu, kad karantino metu vestuvių šventės keitėsi. Atsižvelgus į situaciją, sugriežtintas tik ceremonijos dalyvių skaičius: dalyvauja jaunieji, du liudininkai ir pagal poreikį – vertėjas. Leidžiama dalyvauti iki penkių žmonių iš jaunųjų pusės ir, žinoma, keli Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai.
Visi ceremonijos dalyviai privalo laikytis saugaus atstumo, higienos normų reikalavimų, dėvėti kaukes visos ceremonijos metu.
„Jaunieji yra išradingi ir kūrybingi, todėl dažnai būna pasipuošę medžiaginėmis, specialiai šiai progai pasiūtomis veido kaukėmis. Dažnai kaukes priderina prie aprangos: jaunosios dėvi baltas, kremines, o jaunikiai – juodas, tamsiai mėlynas kaukes. Beveik visada sulaukdavome klausimo, ar ceremonijos metu jaunieji galės nusiimti kaukes“, – pasakojo J. Kuzmienė.
Siekiant išlaikyti atstumą, saugumą ir išvengti būriavimosi, poros į pastatą yra įleidžiamos tik pagal paskirtą ceremonijos laiką, santuokos registravimo ceremonija yra sutrumpinta, paliekant tik teisinę jos dalį. Santuokos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje yra registruojamos nuo ketvirtadienio iki šeštadienio. Išvykstamos santuokos karantino metu laikinai nėra organizuojamos.
„Skirtingai nei pirmojo karantino metu, jaunieji beveik neatšaukinėja ir nebeperkelia santuokų vėlesniam laikui, o atvyksta į skyrių jų registruoti. Santuokų skaičius beveik nesumažėjo, palyginti su tokiu pat laikotarpiu ne karantino metu. Priimtų prašymų susituokti vasarą skaičius taip pat išliko panašus, kaip ir kiekvienais metais tokiu pat laikotarpiu“, – komentavo J. Kuzmienė.
Vis dar populiaresnės -ienės
Nors jau 17 metų moterys Lietuvoje turi galimybę tuokdamosi (arba keisdamos pavardę) rinktis nenurodančią šeiminės padėties pavardę – su galūne -ė., dažniau vilnietės laikosi senųjų tradicijų – pasirenka pavardę su priesaga -ienė. Dvigubos pavardės ir pavardės su galūne -ė pasirinkimas yra žymiai retesnis. Taip pat pastebima, kad moterys pasirenka trumpesnę pavardės formą dažniau dėl patogumo. Labai retais atvejais santuokos sudarymo metu pavardes keičiasi vyrai.
„Galbūt ne daug kas žino, bet pavardę visuomet galima pasikeisti ir vėliau, po santuokos sudarymo. Pasirinkusi sutuoktinio pavardę, moteris gali susigrąžinti savo turėtą pavardę ir prie jos pridėti sutuoktinio, arba tik susigrąžinti savo turėtą pavardę. Pasirinkusi sutuoktinio pavardę su priesaga -ienė, gali ją pasikeisti į nenurodančią šeiminės padėties arba atvirkščiai. Taip pat išlieka galimybė pasikeisti pavardę į tėvų, senelių, prosenelių“, – sakė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.
Įdomu tai, kad 2020 metais Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje savo vardą pasikeitė 204, pavardę – 1427, iškart ir vardą, ir pavardę pasikeitė 87 žmonės, o štai net 111 vaikų tėvų valia buvo keisti asmenvardžiai – vardai arba net pavardės.
Visi prašymai – nuotoliniu būdu net ir po karantino
Civilinės metrikacijos skyrius pernai inicijavo Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių pakeitimus, numatančius galimybę visus prašymus (net ir santuokai įregistruoti) pateikti el. būdu – per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą MEPIS, taip pat civilinės būklės aktų išrašus pasirašinėti el. parašu. Pakeitus šį teisinį reglamentavimą, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus dauguma paslaugų yra teikiama 4 interaktyvumo lygiu – t. y. užsakyti ir gauti paslaugą galima el. būdu. Ši sėkminga ir patogi nauja tvarka galios ir pasibaigus karantinui.
„Norime užtikrinti kuo geresnę teikiamų paslaugų kokybę, operatyvumą, interesantų patogumą paduodant prašymus bei gaunant paslaugas, tad dalyvavome projekte „Lietuvos Respublikos gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“. Modernizuota programa pradėsime dirbti jau ateinantį mėnesį. Džiaugiamės, kad pavyko sėkmingai užtikrinti skyriaus darbą karantino laikotarpiu. Gerąja praktika pasidalinome ir su kitomis Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigomis“, – pasakojo J. Kuzmienė.
Praėjusiais metais buvo iš dalies atnaujinta ir santuokų ceremonijų salių aplinka. Atnaujintos erdvės atrodo gražiau ir šiuolaikiškiau jau laukia 2021 m. jaunavedžių.
Rinkodaros ir komunikacijos skyrius
