Klaipėdos apygardos teismas kaip pirmoji instancija baigė nagrinėti civilinę bylą dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir iš dalies patenkino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį, atmetė rangovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) prašė priteisti iš generalinės rangovės UAB „Axis Industries“ 1 142 103 Eur defektų šalinimo išlaidų, 8 procentus metinių palūkanų ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, baseino statybos darbai buvo pradėti 2016 metų lapkritį ir baigti 2018 m. kovo mėnesį, sudarytas galutinis rangovės užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktas, kuriame fiksuoti perdavimo metu pastebėti defektai, juos rangovė įsipareigojo pašalinti iki 2018 m. balandžio 30 d. ir neatitiktys bei nukrypimai, nesudarantys pagrindo atsisakyti priimti rangovės perduodamus darbus. Savivaldybė koncesijos sutarties pagrindu perdavė baseino pastatą patikėjimo teise valdyti UAB „Klaipėdos baseinas“. Pradėjus baseino eksploatavimą išaiškėjo dar daugiau trūkumų bei atliktų darbų nukrypimų nuo techninio projekto, kurie priėmimo metu nebuvo matomi arba atsirado vėliau, tačiau dėl priežasčių, egzistavusių iki darbų priėmimo. Atsakovė dalį atliktų darbų trūkumų savo lėšomis pašalino, tačiau dalies trūkumų nepašalino ir vis atidėliojo savo prievolių vykdymą.
Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš savivaldybės 100 145 Eur nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto ir nepagrįsto pasinaudojimo banko išleista Garantinių įsipareigojimų užtikrinimo garantija. Atsakovės teigimu, Savivaldybė kreipimesi į banką dėl garantijos jai išmokėjimo nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl atsakovės atsakomybės už baseino eksploatavimo metu išryškėjusių defektų šalinimą, dėl to bankas nepagrįstai Savivaldybei pervedė 100 000 Eur.
Šalių ginčas buvo perduotas mediacijai, tačiau šalims nepavykus susitarti mediacijos procesas buvo nutrauktas. Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas vertino, ar šalių pasirašytame daugiau nei 100 defektų sąraše nurodyti trūkumai galėjo būti žinomi, akivaizdūs ieškovei ir dėl to, ieškovei priėmus darbus, atsiskaičius su rangove ir pradėjus pastato eksploataciją, atsakovei atsakomybė nekiltų ar nustatyti trūkumai buvo tokie, kurių perdavimo metu nebuvo, nustatyti vėliau ar negalėjo būti matomi, išryškėjo tik pradėjus pastatą eksploatuoti, tačiau jau buvo darbų perdavimo metu ir atsakomybė už tokių defektų šalinimą tenka atsakovei. Atsižvelgiant į byloje nagrinėjamų klausimų specifiką, byloje buvo paskirtos dvi ekspertizės. Gavus ekspertizės išvadas nustatyta, kad didžioji dalis užfiksuotų defektų buvo akivaizdūs, tačiau, ieškovei priėmus darbus ir pradėjus pastato eksploatavimą, teismas nusprendė, kad akivaizdžių defektų šalinimo išlaidos ieškovei iš atsakovės negali būti priteistos. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog dalis defektų, t. y. susiję su pastato valdymo sistemos tvarkymu, nardymo šachtos korozija, netinkamais baseino grindų plytelių nuolydžiais, netinkamais stogo dangos nuolydžiais, netinkama grindų danga evakuacijos keliuose, netinkama žaibosauga, masažinės vonios nesandarumu, nesandariais vamzdžiais ir dėl šios priežasties sugadintomis lubomis, nekokybiškai įrengta veja ir apželdinimo sistema, koroduojančiomis baseino detalėmis, besikaupiančiu vandeniu tam tikrose vietose, pelėsio atsiradimu perdangose ir SPA zonoje, skilusiu asfaltu, netinkamu oro srautų subalansavimu, nekokybiškai atliktais fasado darbais ir dėl to pro fasadą teka vanduo, su netinkamu šilumos vamzdynų atstumu nuo elektros laidų, saugos reikalavimų neatitinkančio kabelio sumontavimu, koroduojančiais kabelių loveliais, neveikiančiais šviestuvais, negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu, t. y. buvo neakivaizdūs. Tokių defektų šalinimui reikalinga 741 207,99 Eur suma.
Vis dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti iš rangovės priteistiną sumą dėl to, kad būtent Savivaldybės paskirtas statybos techninis prižiūrėtojas netinkamai atliko savo pareigas, t. y. statybos techninis prižiūrėtojas UAB „Kelvista“ nustatęs, kad darbus rangovė atlieka netinkamai, pažeidžiant tiek teisės aktų, tiek techninio projekto reikalavimus, turėjo informuoti apie tai Savivaldybę bei atsakovę. Techninis prižiūrėtojas turėjo sustabdyti netinkamai vykdomus darbus, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų, tačiau to nepadarė ir tai lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias netinkamam rangovės darbų atlikimui, defektų atsiradimui. Kadangi Savivaldybės pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą netinkamas vykdymas turėjo reikšmės defektų atsiradimui ir susidariusiems nuostoliams, įvertinus šios pareigos nevykdymo reikšmę Savivaldybės įrodytų trūkumų šalinimo suma (741 207,99 Eur) sumažinta 25 proc. iki 555 906 Eur. Į savivaldybei priteistiną 555 906 Eur sumą įskaityta Savivaldybei banko pervesta 100 000 Eur garantija, kuri buvo išduota atsakovės atsakomybei už eksploatavimo metu atsiradusių nuostolių atlyginimą. Atitinkamai nustačius, jog atsakomybė už dalį defektų visgi tenka atsakovei, jos priešieškinis dėl 100 145 Eur nuostolių priteisimo iš Savivaldybės atmestas.
Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas priėmė atskirąją nutartį ir nutarė pranešti Klaipėdos apygardos prokuratūrai apie tai, kad už Klaipėdos baseine atliekamų darbų priežiūrą atsakingų asmenų veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje ar kituose BK straipsniuose požymių.
Apygardos teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Dovilė Saulėnienė
Klaipėdos apygardos teismo
Vyresnioji padėjėja (komunikacijai)
