Remiantis statistika, maždaug 2 iš 10 žmonių bent kartą per gyvenimą suserga juostine pūsleline. Didelė dalis jų – vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai jau sulaukę 60-ies metų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kad vieną kartą susirgus vėjaraupiais, virusas lieka organizme ir yra nemaža tikimybė, kad po kurio laiko pasireikš juostinės pūslelinės pavidalu. Deja, negydant šios ligos, nestiprinant organizmo ir nesiskiepijant, gali kilti įvairių komplikacijų, kurių viena – net encefalitas.
Kas tai per infekcija?
Juostinė pūslelinė yra virusinė infekcija, sukeliama Herpes zoster viruso – to paties, kuris sukelia ir visiems gerai žinomus vėjaraupius. Vaistininkė paaiškina, jog po to, kai žmogus perserga vėjaraupiais, virusas lieka organizme, tačiau latentinėje būsenoje, todėl net ir po daugelio metų, kai imuninė sistema nusilpsta, virusas gali vėl suaktyvėti ir sukelti juostinę pūslelinę.
„Dažniausiai pirmasis juostinės pūslelinės simptomas yra stiprus skausmas, deginimas arba dilgčiojimas toje vietoje, kur vėliau atsiras bėrimas. Per kelias dienas nuo atsiradusio skausmo pradžios, išryškėja rausvas bėrimas, kuris greitai virsta skysčiu pripildytomis, niežtinčiomis ir itin jautriomis pūslelėmis. Pastarosios paprastai atsiranda vienoje kūno pusėje ir dažniausiai juosia tam tikrą sritį, pavyzdžiui, krūtinę, pilvą, veidą, nugarą. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ne tik bėrimas, bet ir karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis ir bendras negalavimas. Kai pūslelės išnyksta, skausmas gali išlikti savaitėmis, mėnesiais ar net metais“, – pasakoja J. Aganauskaitė-Žukaitė.
„Camelia“ vaistininkė pabrėžia, kad nors juostine pūsleline neužsikrėsime taip greitai kaip jos pirmtaku vėjaraupiais, tačiau nesirgus pastarąja infekcija ir nesant pasiskiepijus, asmuo gali užsikrėsti vėjaraupiais per tiesioginį kontaktą su juostinės pūslelinės pūslelėmis. Tokiu atveju, persirgus vėjaraupiais, užsikrėtusiajam kyla ir juostinės pūslelinės grėsmė ateityje. J. Aganauskaitė-Žukaitė sako, jog norint sumažinti juostinės pūslelinės riziką, rekomenduojama skiepytis tiek nuo vėjaraupių vaikams, tiek nuo juostinės pūslelinės vyresnio amžiaus žmonėms.
Galimos rizikos
„Jei žmogus nepasiskiepijęs, išsivysčiusią juostinę pūslelinę būtina pradėti gydyti laiku, kadangi jos gydymui skiriami antivirusiniai vaistai acikloviras ar valacikloviras yra veiksmingiausi, jei pradėti vartoti ankstyvoje infekcijos stadijoje. Jie taip pat gali padėti sumažinti simptomų sunkumą ir komplikacijų riziką.
Labai svarbu žinoti ir kartu su šia liga atkeliaujančias komplikacijų rizikas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems silpną imuninę sistemą, kadangi juostinė pūslelinė gali būti išties pavojinga. Juostinė pūslelinė gali sukelti minėtą poherpetinę neuralgiją – Ilgalaikį stiprų skausmą toje vietoje, kur buvo bėrimas, besitęsiantį net po to, kai pūslelės išnyksta. Taip pat gali išsivystyti oftalmologinė juostinė pūslelinė – infekcija, pažeidžianti akis ir galinti sukelti ragenos uždegimą, glaukomą, regos praradimą ar akies judesių sutrikimus“, – paaiškina J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Ji priduria, kad galimos ir neurologinės komplikacijos – virusas gali paveikti centrinę nervų sistemą, sukelti smegenų uždegimą, vadinamą encefalitu, meningitą ar mielitą – nugaros smegenų uždegimą. Jei virusas paveikia kepenis ir smegenis, pacientui gali išsivystyti hepatoencefalopatija – reta, bet labai rimta komplikacija. Negana to, virusui pažeidus plaučius ir kitus vidaus organus, galima susirgti pneumonija, hepatitu ar kitomis rimtomis ligomis, kurios kai kuriais atvejais baigiasi ir tragiškai.
Kas gali padėti išvengti?
Vaistininkė paaiškina, kad geriausia ir veiksmingiausia juostinės pūslelinės prevencija yra tam skirta vakcina -ji dažniausiai rekomenduojama žmonėms, vyresniems nei 50 metų bei tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Kadangi tai yra nereikalaujamas skiepas, J. Aganauskaitė-Žukaitė primena, kad asmenys, kurie neturėjo vėjaraupių ar nėra skiepyti nuo vėjaraupių, turėtų vengti kontakto su sergančiais pastarąja infekcija ar juostine pūsleline, kadangi virusas gali būti labai greitai perduodamas.
„Norintiems išvengti rizikų, taip pat reikėtų laikytis sveiko gyvenimo būdo taisyklių, įskaitant sveiką mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, tinkamą miego kiekį ir streso valdymą, kad imuninė sistema būtų stipri. Deja, gyvenant skubančioje kasdienybėje ne visiems ir ne visada pavyksta kruopščiai susidėlioti atitinkamą režimą, todėl dažno žmogaus gyvenime netrūksta nei streso, nei prastos mitybos ar tinginiavimo. Tokiu atveju į pagalbą vertėtų pasitelkti imuniteto stiprinimą maisto papildais.
Bendram organizmo stiprinimui rekomenduočiau vartoti vitaminus C ir D, cinką ir omega-3 riebiąsias rūgštis. Vitaminas C yra žinomas kaip stiprus antioksidantas, sumažinantis širdies ligų riziką, padedantis greičiau atsistatyti ląstelėms ir kovoti su virusais. Vitaminas D gali padidinti fizinę ištvermę, padėti išvengti chroniškų susirgimų, stiprinti kaulus ir nervų sistemą. Cinkas yra žinomas kaip uždegiminius procesus mažinantis elementas, saugantis širdies veiklą, padedantis greičiau gyti įvairiems sužeidimams. Na, o omega-3 riebiosios rūgštys taip pat gali sumažinti organizme vykstančius uždegimus, pagerinti smegenų, nervų sistemos bei širdies funkcijas“, – priduria vaistininkė.
