Prasidėjęs ruduo ir gana anksti atvėsę orai vienus nuosavų namų gyventojus užklupo netikėtai, o kiti šildymo sezono pradžiai pradėjo ruoštis dar baigiantis vasarai. Žmonėms suskubus tikrinti šildymo katilų būklę, į draudimo ekspertus dėl gedimų klientai kreipėsi dar rugpjūtį, o iki šiol užfiksuota daugiau nei trečdalis per sezoną užregistruojamų įvykių.
Kasmet pirmieji šildymo sistemos gedimai fiksuojami dar vasaros pabaigoje. Per šį šildymo sezoną į draudimo bendroves jau kreipėsi per 30 klientų, susidūrusių su katilų ar kitų šildymo sistemos įrenginių gedimais. Vis tik daugiausiai jų pasitaiko rugsėjo-vasario mėnesiais. Per praėjusių metų šildymo sezoną, t. y., rugsėjo-balandžio mėnesiais, iš viso užfiksuoti 88 įvykiai ir tai sudarė apie 90 proc. per visus metus užfiksuotų šildymo sistemų gedimų. Tiesa, su tokiais rūpesčiais dažniausiai susiduria individualių namų bei kotedžų gyventojai, vos 5 proc. įvykių fiksuojami daugiabučiuose.
„Kaip rodo mūsų klientų patirtis, dažniausiai įrenginiai genda dėl elektros įtampos svyravimų, problemų kyla ir dėl vidinių gedimų. Sutrikus elektros energijos tiekimui po kelių minučių sustoja vandens tiekimas, todėl katilas ir visa šildymo sistema perkaista, tuomet tenka ją keisti. Dėl įrangos nusidėvėjimo dažnai atsiranda vidinių gedimų, pasitaiko atvejų, kai trūksta vamzdžiai ir pradeda lašėti vanduo. Kartais gyventojams tenka susidurti ir su ugnies padaryta žala – dėl gedimų katilas gali užsidegti ar net sprogti“, – teigia Mindaugas Balinskas, Žalų departamento vadovas.
Dėl gedimo gali tekti patuštinti kišenes
Draudimo eksperto teigimu, dėl šildymo sistemos gedimų patirtos žalos dydis priklauso nuo konkrečios situacijos. Kai gedimai pastebimi greitai, didesnių nuostolių pavyksta išvengti. Jei pakanka katilo remonto, suma paprastai siekia apie 500 eurų. Jei įrenginys sugedo nepataisomai, jo keitimas gali atsieiti apie 1,2 tūkst. eurų. vienos draudimo įmonės istorijoje didžiausia tokio tipo išmoka siekė 3,5 tūkst. eurų.
„Sugedus šildymo sistemai, gali nukentėti ne tik pats katilas, bet ir šalia esantis turtas, pavyzdžiui, sprogęs vandens šildymo įrenginys gali užlieti visą patalpą. Tuomet nukentės tiek grindys, tiek ir sienos. Įrenginiui užsidegus, jos gali aprūkti, o greta esantys daiktai ir apdegti. Esame užfiksavę ir tokių nelaimių, kai sprogimo banga patalpoje išgriauna sieną ar dėl užsiliepsnojusio katilo sudega dalis namo. O atsiradus grindinio šildymo sistemos gedimui, gali tekti ardyti grindų dangą bei ieškoti įvykio priežasties“, – pasakoja M. Balinskas.
Iš anksto pasiruošus, šalti neteks
M. Balinskas pastebi, kad siekiant išvengti gedimų ir nelikti be šildymo šaltuoju metų laiku, būtina pasirūpinti įrangos technine priežiūra ir atlikti tai laiku. Prieš šildymo sezono pradžią rekomenduojamas kamino valymas. Tuo pasirūpinti reikėtų ir sezonui pasibaigus. Be to, svarbu šalia šildymo sistemos nepalikti degių medžiagų, nedėti daiktų ant katilų ar kitų sistemos paviršių, galinčių įkaisti.
„Jei jau gedimų išvengti nepavyko, svarbu kuo skubiau apie įvykį pranešti draudimo kompanijai. Juk dažniausiai tai nutinka tuomet, kai už lango spaudžia šaltukas, tad tam, kad gyventojams namuose netektų šalti, kol gedimas pašalinamas ar katilas pakeičiamas nauju, mes pasirūpiname alternatyviu šildymo šaltiniu“, – sako M. Balinskas.
