Šiaulių apygardos teismas pirmadienį „Grigeo Klaipėda“ byloje spręs, ar dėl galimų prieštaravimų tarp Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių teisės aktų bei pastarųjų atitikties Konstitucijai kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) ir Konstitucinį Teismą (KT).
Kaip teigiama pranešime spaudai, teismo posėdžio metu planuojama apsvarstyti patikslintus prašymus dėl kreipimosi į ESTT ir KT po to, kai Seimas šių metų liepą Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtino didelės žalos aplinkai apibrėžimą, o tą patį mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išaiškino, kad byloje pritaikyta žalos aplinkai atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik kraštutiniais atvejais.
Pirmadienį taip pat suplanuota tęsti liudytojų apklausas. Teisme turėtų būti apklausti du buvę „Grigeo Klaipėda“ darbuotojai bei vadovas įmonės, 2003 m. rekonstravusios tuometinio bendorvės „Klaipėdos kartonas“ valymo įrenginius.
Šių metų liepos 5 dieną LVAT priėmė sprendimą dėl 2002 m. aplinkos ministro įsakymu nustatytos žalos aplinkai dydžių nustatymo metodikos, kuria Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) rėmėsi vertindamas galimai bendrovės veiksmais padarytą žalą aplinkai. Remiantis šiuo vertinimu, „Grigeo Klaipėda“ taip pat pareikštas 48 mln. eurų siekiantis civilinis ieškinys.
LVAT išaiškinimu, AAD pritaikytas žalos dydžio nustatymo metodas ir žalos atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik tuomet, kai negali būti pritaikytos jokios kitos priemonės.
„Grigeo Klaipėda“ su ekspertais yra parengusi ir AAD pateikusi aplinkos atkūrimo priemonių planą, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.
Prašymai teismui kreiptis į ESTT ir KT dėl nagrinėjamoje byloje taikomų Aplinkos apsaugos įstatymo normų atitikties šalies Konstitucijai, buvo pateikti šių metų birželį.
Jei prašymas bus patenkintas, ESTT bus prašoma išaiškinti, ar pagal ES teisę žala aplinkai gali būti kildinama tik iš išleistų teršalų fakto, neatliekant realaus jų poveikio tyrimo. Taip pat dėl Lietuvoje tebeveikiančios žalos aplinkai dydžio nustatymo metodikos, pagrįstos tik hipotetiniu žalos apskaičiavimu.
Atitinkamai, ir dėl ES teisės atitikimo šiuo metu Lietuvoje veikiančiam reguliavimui, kai prioritetas taikomas ne aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimui, o civiliniams ieškiniams dėl žalos gamtai atlyginimo pinigais.
KT bus prašoma pateikti išaiškinimą, kad žalos aplinkai dydžio bei reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo pagrindiniai kriterijai ir jų turinys gali būti nustatyti tik įstatymu. Prašoma išaiškinti ir atitinkamų Aplinkos apsaugos įstatymo (AAĮ) straipsnių atitiktį Konstitucijai, kuriuose šiuo metu nenustatyta institucijų pareiga priimti sprendimus dėl reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo.
Kaltinimai 14 asmenų
Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.
Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.
Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.
„Grigeo Klaipėda“ dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.
