Vakar Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam ir patobulintam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame, atsižvelgiant į visuomenės, Prezidentūros, Seimo bei valstybės institucijų siūlymus, pagrindiniai pokyčiai orientuoti į koronaviruso pandemijos sukeltų neigiamų padarinių mažinimą.
„Šiuo metu turime itin rizikingą ir neapibrėžtą laikotarpį, susijusį su koronavirusu, todėl svarbiausia imtis efektyvių priemonių, kurios padėtų operatyviai valdyti susidariusią padėtį. Tam ir skyrėme didžiausią dėmesį, planuodami biudžeto projekto pokyčius“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Po pirmojo 2021 metų valstybės biudžeto projekto peržiūros valdžios sektoriaus išlaidos išaugo apie 1 237 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis, t. y. apie 934 mln. eurų numatyta koronaviruso pandemijos padarinių suvaldymui.
Papildomai suplanuotos išlaidos, numatytos Sveikatos apsaugos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemonių, skirtų koronaviruso pandemijos neigiamų padarinių mažinimo, įgyvendinimui.
Iš COVID-19 pandemijos valdymui numatytų 934 mln. eurų daugiau nei pusė lėšų, t. y. 480 mln. eurų, papildomai ketinama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: ligos (nedarbingumo) išmokoms, subsidijoms prastovų metu, išmokoms tiek dirbantiems savarankiškai, tiek ir dar ieškantiems darbo.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtos papildomos lėšos sudaro 230 mln. eurų, kurie bus skirti įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai paramai verslui.
Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta skirti 145 mln. eurų, kurie bus skirti COVID-19 vakcinos įsigijimui, gydymo ir medicininės įrangos įsigijimui, laboratoriniams tyrimams ir kt. Taip pat Vyriausybės rezerve numatyta dar 76 mln. eurų, kurie skirti įvairių institucijų, dalyvaujančių kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais, poreikiams.
Likusi dalis patobulintame biudžeto projekte suplanuotų papildomų išlaidų sudaro apie 303 mln. eurų, iš kurių apie 95 mln. eurų numatyta papildomam pensijų indeksavimui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų finansavimas užtikrinamas papildomai skiriant apie 89 mln. eurų iš valstybės biudžeto, kurie skirti vaistams kompensuoti ir medikų priemokoms ir kt. Taip pat papildomai bus skiriama lėšų socialinei pagalbai, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų ir statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimui.
Numatant geresnį 2020 m. pajamų surinkimą ir spartesnį prognozuojamo darbo užmokesčio fondo augimą 2021 metais, 38,9 mln. eurų didinama gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus. Taip pat numatoma 39,9 mln. eurų savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti.
Išsipildžius rudenį darytai prielaidai, kad neigiama pandemijos įtaka ekonomikai ketvirtąjį šių metų ketvirtį sustiprės, numatoma, kad dėl su COVID-19 viruso pandemija susijusio šoko šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 procento. Ketvirtąjį šių metų ketvirtį pablogėjus epidemiologinei situacijai, neigiamas COVID-19 viruso poveikis ekonomikai bus juntamas ir pirmąjį 2021 m. ketvirtį, o pradedant antruoju ketvirčiu tikimės sulaukti ekonominio aktyvumo didėjimo. Taigi, per visus 2021 metus Lietuvos ekonomika galėtų augti 2,8 procento, t.y. 0,5 procentiniais punktais mažiau, nei prognozuota rugsėjo mėn.
Įvertinus patobulinto įstatymo projekto ir kitų valdžios sektorių sudarančių patobulintų biudžetų visumą, valdžios sektoriaus pajamos bus 682 mln. mažesnės negu formuotos pirminiais biudžetų projektais. Reikšmingiausia mažėjimo priežastis, kad nėra planuojamos 744 mln. pajamos, atitinkamai ir išlaidos, iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Tuo tarpu valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, mažėja 132,8 mln. eurų. Įvertinus patobulinto įstatymo projekto ir kitų valdžios sektorių sudarančių patobulintų biudžetų visumą, valdžios sektoriaus deficitas sudarys 7,0 proc. BVP (iš jų 1,8 proc. BVP dėl išlaidų, susijusių su COVID-19 pandemijos padarinių valdymo priemonėmis).
Justina Kazragytė
LR finansų ministerijos
Komunikacijos skyrius
